- הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).
החרות א
Laisvė
Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)
Uždaryti užduotį
1.
„Iškalta (charut) ant lentelių“, neskaityk „iškalta“ (charut), bet „laisvė“ (cherut), tai rodo, kad tapome laisvi nuo „Mirties angelo“ (Šmot Raba 41).
Šis straipsnis reikalauja paaiškinimo, nes koks gi yra ryšys tarp „Toros gavimo“ ir žmogaus „išsilaisvinimo“ iš mirties?
Ir dar, kai jau „Toros gavimo“ dėka pasiekė „amžiną kūną“, kurio jau neveikia mirtis, kaip vėl galėjo tai prarasti?
Argi „amžinas“ gali vėl tapti „laikinu“?
Noro laisvė
Tačiau, kad suprasti šią išaukštintą sąvoką: „laivė nuo mirties angelo“, pirmiausia turime suprasti pačią „laisvės“ sąvoką.
Tai reiškia, kokia yra šios sąvokos bendražmogiška reikšmė.
Taigi, bendru požiūriu, galima priskirti „laisvę“ gamtos dėsniui, apimančiam visas gyvąsias būtybes.
Kaip mes puikiai matome, kad gyvi sutvėrimai labai kenčia ir net miršta, kai yra atimama iš jų laisvė.
Ir tai yra patikimas įrodymas, kad Apvaizda nesutinka su jokio gyvo padaro įkalinimu.
Taigi, ne veltui žmonija paskutiniais šimtmečiais kovojo, tam, kad pasiektų atitinkamą „individo laisvės“ lygį.
Tačiau, vis tik apibrėžimas „laisvė“ mums yra labai neaiškus.
Tai reiškia, kad jei tik įsigilinsime į pačio žodžio „vidinę prasmę“, tai iš šios sąvokos beveik nieko nebeliks.
Taigi pirmiausia, jei norime apibrėžti individo laisvę, mes turime nustatyti, kad kiekvienas žmogus galėtų visiškai laisvai elgtis pagal savo norą ir pasirinkimą.
