• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

החרות ד- א  

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                4.

                                     Keturi faktoriai

Reikia žinoti, kad visų pasaulio kūrinių egzistavimas išplaukia iš aspekto „ješ mi ješ“ (egzistencija iš egzistencijos), o ne iš aspekto „ješ mi ain“ (egzistencija iš niekur).
Tai reiškia, kad reali tikrovė „nusivilko“ ankstesnę formą, ir „apsivilko“ dabartinę formą.

Todėl turime suprasti, kad visoje pasaulio egzistencijoje bendrai veikia keturi faktoriai, kurių dėka ir susiformavo kiekviena egzistencijos dalis.

Taigi šie faktoriai vadinasi:
1. Prigimtis, pirminė materija (genas).
2. Priežasčių ir pasekmių seka, išeinanti iš pačios „pirminės materijos“ ir nesukelianti jai jokių kiekybinių ir kokybinių pakitimų.
3. Vidinės priežastys ir pasekmės, dėl „pirminės materijos“ kontakto su išorinėmis jėgomis, keičiančios ją kiekybiškai ir kokybiškai
4. Priežastys ir pasekmės, išplaukiančios iš nenumatytų, atsitiktinių – išorinių dalykų.
Ir dabar nuosekliai panagrinėkime kiekvieną faktorių.

Pirmas faktorius: prigimtis, pirminė materija (genas)

Prigimtis (מצע) reiškia kiekvienos egzistencijos „pirminę materiją“, nes „nėra nieko naujo po saule“.
Tai reiškia, kad kiekviena realybės dalis, egzistuojanti mūsų pasaulyje, neišplaukia iš principo „ješ mi ain“ (egzistencija iš niekur), bet iš principo „ješ mi ješ“ (egzistencija iš egzistencijos).
Taigi, kai kokia tai tikrovės dalis „nusirengė“ savo ankstesnę formą ir „apsirengė“ kitą, skirtingą nuo ankstesnės, formą.
Ir ta tikrovės dalis, kuri „nusirengė“ ankstesnę formą, ji yra apibrėžiama, kaip „prigimtis“ (מצע).
Ir joje „slypi“ visas, ateityje atsiversiantis ir nustatysiantis galutinę šios tikrovės formą, potencialas.
Todėl tai skaitosi, kaip pagrindinis faktorius. 

Antras faktorius: Priežasčių ir pasekmių seka, išeinanti iš pačios „pirminės materijos“ ir nesukelianti jai jokių kokybinių ir kiekybinių pakitimų

Ir tai pirminės materijos „priežasties ir pasekmės“ seka, nekintanti pati iš savęs.
Pvz. kviečio grūdas, kuris suiro (supuvo) žemėje, išleidžia ūglį naujiems kviečiams.
Taigi ši suirusi būsena, yra vadinama „pirmine materija“ (מצע), ir čia reikia suprasti, kad kviečio esmė „nusivilko“ ankstesnę, t.y. kviečio grūdo formą, ir įgavo naują, suirusio kviečio grūdo, formą.
Ir tai sėkla vadinama „pirmine materija“ (מצע), tik jau „išsivilkusi“ (nuoga), be jokios formos.
Taigi dabar, kai jau suiro (supuvo) žemėje, tapo tinkama „apsirengti“ kitą formą, t.y. kviečio ūglio formą, išėjusią iš „pirminės materijos“ ir galinčią augti.
Ir visiems yra visiškai aišku, kad ši „pirminė materija“ (מצע) neapsirengs jokios kitos grūdinės kultūros forma, t.y. nei avižos, ar pan. Tačiau tiksliai ta pačia „ankstesne“ kviečio forma, kurią prarado.
Taigi kvietys pasikeičia atitinkamu dydžiu ir kokybe, ir kiekybe.
Tai reiškia, kad pirmiausia buvo vienas grūdas, o dabar gali išaugti dešimt grūdų, ir taip pat gali grūdas būti skanesnis ir gražesnis, tačiau esminė kviečio forma nesikeičia visiškai.
Taigi tai yra pirminės materijos priežasčių ir pasekmių seka, t.y. niekada nekeičianti savo esmes, nes iš kviečio niekada neišaugs kita kultūra., ir tai yra antras faktorius.

Trečias faktorius: Vidinės priežastys ir pasekmės, dėl „pirminės materijos“ kontakto su išorinėmis jėgomis, keičiančios ją kiekybiškai ir kokybiškai

Tai pirminės materijos „priežasties ir pasekmės“ seka, kintanti dėl sąveikos ir kontakto su „išorinėmis“ jėgomis, esančiomis pirminės materijos aplinkoje.
Taigi, mes matome, kad iš vieno suirusio (supuvusio) žemėje kviečio grūdo, išeina ir atsiranda daug grūdų, kartais dar didesnių ir puikesnių, nei ankstesnis pasėtas grūdas.
Ir čia būtinai veikia papildomi veiksniai, slypėję aplinkoje, kurie susijungė ir kartu sąveikavo su pirmine materija (מצע).
Todėl to dėka atsirado „papildymas“ kiekybėje ir kokybėje, ko nebuvo ankstesnėje kviečio grūdo formoje.
Šie „papildomi veiksniai“ gali būti: dirvožemio mineralinės druskos, lietus, saulė ir t.t.
Taigi visi šie veiksniai „atskyrė“ dalį savo potencialo ir susijungė su vidinėmis jėgomis, slypinčiomis pirminėje materijoje.
Todėl jie „priežasties ir pasekmės“ būdu „pagerino“ kviečio grūdo kiekybę ir kokybę.
Taip pat reikia suprasti, kad šis trečias faktorius „susijungia“ su pirminės materijos vidiniu aspektu, tačiau čia dominuoja pirminės materijos potencialios jėgos.
Tai reiškia, kad visi šie pakitimai galiausiai priklauso kviečio, bet ne kitos grūdinės kultūros rūšiai.
Todėl mes tai apibrėžiame, kaip vidinius veiksnius, kurie jau jie skiriasi nuo antro faktoriaus.
Juk antras faktorius nekinta jokiu aspektu, o trečiame faktoriuje jau keičiasi kviečio kokybė ir kiekybė.

Ketvirtas faktorius: Priežastys ir pasekmės, išplaukiančios iš nenumatytų, atsitiktinių – išorinių dalykų.

Tai „svetimų, išorinių“ dalykų „priežasties ir pasekmės“ seka.
Tai reiškia, kad šie veiksniai tiesiogiai nesusiję su kviečio vystymusi, kaip dirvožemio mineralinės druskos, lietus ar saulė.
Ir tai gali būti „nenumatyti“ veiksniai, kaip kruša, stiprus vėjas ir pan., arba kitu atveju – kaimynai, gyvenantys šalia.

Taigi visi šie keturi faktoriai susijungia per visą kviečio vystymosi ir augimo periodą.
Tai reiškia, kad kiekvienoje atskiroje vystymosi stadijoje kviečio grūdas yra veikiamas visų šių keturių veiksnių.
Todėl nuo visų keturių šių faktorių pilnai priklauso kviečio kiekybė ir kokybė.
Ir taip, kaip parodėme su kviečio grūdu, toks (keturių faktorių) dėsnis galioja visose realybės dalyse, net mintyse ir intelektualiniame lygyje.
Pvz., jei paimsime kokią tai žmogaus intelektualinę būseną:
nesvarbu ar šis žmogus yra religingas, ar pasaulietis, ar ultra – ortodoksas (charidij), ar visiškas ateistas, turime suprasti, kad ši būsena atsirado ir yra sąlygojama visų šių, aukščiau išvardintų, faktorių.