• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„Pirmagimio išpirkimas“ פדיון הבן

I. M. Lav

Kokia „Pirmagimio išpirkimo“ priedermės prasmė?

Ši priedermė keletą kartų minima Toroje. 13-ame knygos Šmot skyriuje parašyta: „O visus tavo sūnus, savo motinos pirmagimius, išpirk“.
Ši priedermė susijusi su išėjimu iš Egipto. Tik po to, kai Kūrėjas pasiuntė egiptiečiams paskutinę, dešimtą - pirmagimių mirties bausmę, tik tada judėjai pasiekė laisvę. Visi pirmagimiai Egipte – ir žmogaus, ir gyvulio – mirė tuo pačiu metu, neliko Egipte namų, kur nebūtų buvę mirusio. O judėjų pirmgimių gyvybė buvo išgelbėta Paties Kūrėjo, Kuris pasakė: „Nes Mano visi Izraelio sūnų pirmagimiai – ir žmonių, ir gyvulių – tą dieną, kai Aš nužudžiau visus Egipto šalies pirmagimius“.
Tačiau kodėl pirmagimis išperkamas būtent pas koheną?
Gyvulio pirmagimiai – su sąlyga, kad jie yra be jokio fizinio defekto – skirti aukurui Šventykloje, o žmonių pirmagimiai – būti šventikais ir dvasiniais tautos mokytojais. Ryškus pavyzdys žmogaus, dar iki gimimo pašvęsto visą savo gyvenimą tarnauti Kūrėjui Šventykloje – pranašas Šmuelis. Jo motina Chana prisiėmė įžadą: jeigu jai gims sūnus, pašvęsti jį Kūrėjui.

Pradžioje tai buvo skirta visų judėjų pirmagimiams, gimusiems po išėjimo iš Egipto. Tačiau dėl to, kad tauta nusidėjo, padariusi aukso veršį, Kūrėjas atėmė iš pirmgimių šią garbę, todėl, kad būtent pirmagimiai atnešė aukas aukso veršiui. O kai Moše nusileido nuo Sinajaus kalno ir, pamatęs tarnavimą stabui, sudaužė akmenines Lenteles, jis sušuko: „Kas už Kūrėją – pas mane!“ Atsakydami į šį kvietimą „susirinko prie jo visi levitai“. Levitai buvo vieninteliai, kurie nedalyvavo šioje nuodėmėje. Nuo tų laikų Izraelio tautoje įvyko milžiniškos reikšmės socialinė revoliucija: garbė būti šventikais nuo pirmagimių perėjo Levi giminės sūnums, pasirodžiusiems tvirtais tikėjime. O dalį Levi giminės Kūrėjas išrinko kohenų tarnystei.
Levi giminė negavo žemės dalies Izraelio žemėje, jie pasklido po visą šalį. Levitams buvo paskirti 48 miestai skirtingų giminių žemėse. Levitai negalėjo užsiiminėti žemdirbyste, jų paskirtis buvo tarnauti Kūrėjui, kaip pasakyta Toroje (Dvarim 33): „Mokys Jakovą Tavo įstatymų ir Tavo Toros – Izraelį, smilkys Tau smilkalus ir degins ant aukuro Tavo aukas“. Tai yra, levitai ir kohenai mokė tautą Toros ir tarnavimo Kūrėjui, o taip pat tarnavo Šventykloje: kohenai kaip šventikai, o levitai aukojimų metu muzikuodavo ir dainuodavo bei saugojo Šventyklą. Jų prasimaitinimo šaltiniu buvo žemdirbių ir visų, kas ateidavo atlikti aukojimą, aukos.
Taigi, Levi giminės sūnūs atsisakė materialinių gėrybių ir laisvo laiko, pašventę save visuomenės gerovei ir tarnavimui Kūrėjui. Jie prisiėmė ant savo pečių šią naštą vietoje pirmgimių, kurie iš pat pradžių buvo paskirti šio tikslo vykdymui, tačiau prasikalto. Todėl tėvas privalo išpirkti pirmagimį pas koheną, tuo pačiu parodydamas, kad kohenas imasi dalies to darbo, kurį būtų privalėjęs atlikti pirmagimis.
Kadangi būtent po 30 dienų galima būti pilnai užtikrintu, kad gimęs sūnus nėra gimęs ne laiku, neišnešiotas, ir nuo to laiko jis vadinasi „žmogus“ pilnąja šio žodžio prasme (t.y. turi tam tikrą piniginę vertę), jį priklauso išpirkti būtent pinigais.
Tora tiksliai nurodo (27-jame knygos Vaikra skyriuje), kiek būtent reikia sumokėti kohenui: 5 sidabrinius šekelius, todėl tėvas įteikia kohenui būtent šią sumą.
Taip buvo praeityje. O kaip „Pirmagimio išpirkimas“ atliekamas mūsų dienomis?
Šiandien pirmagimis išperkamas penkiomis sidabrinėmis monetomis, kurių bendras svoris turi būti ne mažesnis už 117 g gryno sidabro. Valstybinis Izraelio bankas specialiai šiam tikslui išleido monetą. Penkios tokios monetos sveria drauge 130 g. Suprantama, kad šią priedermę galima atlikti bet kokiomis sidabrinėmis monetomis. Vienintelė sąlyga: jų svoris turi būti ne mažesnis už nurodytą Toroje.