kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ועתה לענין ג' המדות הנשארות, שהן: חסד, צדק, ושלום. שלכאורה, לא נבראו מתחילתם. בעה''ס, השלו בעולם Kitos, šalutinės savybės: gerumas, teisingumas ir taika atsirado pasaulyje tik „sustiprinti“ labai „silpną“ tiesos savybę. (Baal Sulamas „Taika Pasaulyje“)

החרות ו  

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                          6.


                                       Aplinkos veikimas (įtaka)


Antras faktorius - tai tiesioginė „priežasčių ir pasekmių“ seka, išplaukianti iš „pirminės materijos“ (מצע), kuri pati iš savęs (kokybiškai ir kiekybiškai) nekinta.
Kaip yra paaiškinta apie kviečio grūdą, suirusį (supuvusį) žemėje. Kur „aplinka“, kurioje randasi kviečio grūdas, t.y. visi veiksniai, kaip dirvožemis, mineralines druskos, lietus, saulė, veikia jį lėtai, pakopa po pakopos, iki sunokimo.
Taigi, ši „pirminė materija“ (מצע) vėl apsirengė ankstesne, t.y. kviečio grūdo forma, tik jau su kiekybiniais ir kokybiniais pakitimais.
Tai reiškia, kad bendra kviečio grūdo esmė nepasikeitė visai, t.y. negali išaugti kitos grūdinės kultūros.
Tačiau pasikeičia tik kiekybė, t.y. iš vieno grūdo gali išaugti dešimt, arba dvidešimt grūdų, ir kokybė, nes gali išaugti geresnės, ar blogesnės formos už ankstesnę, kviečiai.


Taip pat funkcionuoja ir žmogaus „pirminė materija“ (מצע), tai reiškia, kad žmogus randasi visuomenėje, kuri būtinai veikia žmogų, kaip kviečio grūdą jo „aplinka“.
Taigi, „pirminė materija“ (מצע) yra tik „beformė masė“, todėl dėl pastovaus kontakto su aplinka ir visuomene, žmogus yra veikiamas lėtai, pakopa po pakopos, „priežasties ir pasekmės“ seka.


Ir prigimtinės savybės, esančios „pirminėje materijoje“, tuo metu įgauna „įsisąmonintą –intelektualinę“, t.y. konkrečią formą.
Pvz., jei žmogus iš tėvų paveldėjo „šykštumo“ savybę, vystantis jis pats savo aplinkoje„ieško“ ir „stato“ pateisinimą ir patvirtinimą, kad gerai yra būti šykščiu.
Ir nors gali būti, kad tėvas buvo „švaistūnas“, tačiau sūnus gali paveldėti priešingą savybę, ir būti „šykštuolis“. Tai yra todėl, kad „neigimas“ yra toks pats paveldėjimo veiksnys, kaip ir „teigimas“.
Arba sūnus gali paveldėti iš tėvų polinkį būti „laisvamaniu“. Tada žmogus pats „ieško“ir „stato“ patvirtinimus, kad žmogui geriausia būti „laisvam“.
Tačiau iš kur žmogus gauna šiuos patvirtinimus ir įrodymus?
Aišku, kad visa tai žmogus nevalingai gauna iš aplinkos, nes aplinka laipsniškai, „priežasties“ ir „pasekmės“ būdu veikia žmogų.


Taigi, žmogus mano, kad tai yra jo paties „paveldas“, kurį jis paveldėjo laisva forma.
Tačiau ir čia, kaip kviečio grūde, yra nekintantis veiksnys, vadinamas „pirmine materija“.
Taigi, galiausiai tie paveldėti iš tėvų polinkiai aiškiai dominuoja žmoguje, ir tai vadinasi antru faktoriumi.