kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • כן כתב הרמב"ן ז"ל בהקדמת פרושו על התורה, וז"ל, "ואני הנני מביא בברית נאמנת וכו' לכל מסתכל בספר הזה וכו' מכל הרמזים אשר אני כותב בסתרי התורה, כי אני מודיעו נאמנה שלא יושגו דברי ולא יודעו כלל בשום שכל ובינה זולת מפי מקובל חכם לאזן מקבל מבין". וכמתכונתו כתב ג"כ הרב חיים ויטאל ז"ל בהקדמה לעץ חיים. וכן בדברי חז"ל (חגיגה י"א:) "אין דורשין במרכבה ביחיד אלא א"כ הוא חכם ומבין מדעתו.בהע''ס, מהות חכמת הקבלה Rambanas savo Toros komentarų įvade rašo: „Iš tikro aš pateikiu patikimą sandorį.... kiekvienam žvelgiančiam į šią knygą... Tai reiškia, kad visose užuominose, kuriose aš rašau apie Toros paslaptis, aš tvirtai patikinu, kad mano žodžių negalima suvokti jokiu protu ir jokiu intelektu,tik iš išminčiaus kabalisto lūpų labai nuovokiam mokiniui“. (Baal Sulamas „Kabalos išminties esmė“)

החרות ז  

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                      7.


                             Įprotis tampa antra prigimtimi


Trečias faktorius - tai tiesioginė „priežasčių ir pasekmių“ seka, veikianti „pirminę materiją“ ir sąlygojanti jai kiekybinius ir kokybinius pokyčius.



Taigi, įgimti polinkiai, aplinkos poveikio dėka, žmoguje tampa jo „įsisąmoninta – intelektualine“ veikla, t.y. šie polinkiai „veikia“ aplinkos apibrėžtomis kryptimis.


Pvz. „šykštuolis“ iš prigimties, pas kurį aplinkos dėka polinkis į šykštumą tapo „įsisąmoninta – intelektualine“ veikla, randa gyvenime logiškų priežasčių, kaip pateisinti šį polinkį šykštumui.
Tarkime, šiuo poelgiu „apsaugo“ save nuo poreikio pagalbos iš aplinkinių.
Tai reiškia, kad žmogus polinkio į šykštumą dėka „įsigijo“ teigiamą – taupumo savybę.
Todėl, reikalui esant, iš baimės, kad reikės prašyti aplinkinių pagalbos, gali atsisakyti daugelio, nelabai būtinų – šalutinių reikmių.


Išeina, kad žmogus, įgimtos iš tėvų savybės dėka, didele dalimi pasikeitė į gerą pusę.
Ir kartais, įpročio dėka, kuris tampa antra prigimtimi, žmogui pavyksta visiškai „išrauti“ iš savęs neigiamą savybę (šykštumą) ir paversti ją teigiama (taupumu, racionalumu).
Ir čia žmogus turi privalumą prieš augalą, nes kvietys gali pasikeisti tik savo vidaus „rėmuose“.
Tačiau žmogus, aplinkos „priežasties ir pasekmės“ potencialo dėka, gali pasikeiti iš esmės, t.y. paimti atskirą savybę, „išrauti“ ją iš šaknų ir „apversti“ ją į priešingą pusę.