Pats Šabato nustatymo pagrindas pateikiamas jau dešimtyje įsakymų: „Nes šešias dienas Kūrėjas kūrė dangų ir žemę, jūrą ir viskas kas juose, ir ilsėjosi septintą dieną, todėl palaimino Kūrėjas Šabato dieną ir pašventino ją“.
„Ir bus: šeštą dieną jie pasigamins tai, ką atsineš“ (Šmot, 16). T.y. reikia ruoštis Šabatui ir pasiruošti viską, ko jam reikės iš anksto. Apie tai byloja žinomas pasakymas: „Tas, kas dirbo Šabato išvakarėse, valgys per Šabatą, o tas, kas nedirbo – ką jis valgys per Šabatą?“
Išminčiai taip komentuoja Toros žodžius „Atmink Šabato dieną, kad pašventintum ją“: „Prisimink ją prie taurės vyno“. Šabato pradžia pažymima „Kidušu“, o pabaiga – „Avdala“. Pagal galimybes penktadienio vakaro trapeza turi būti iš skanaus, gausaus, įvairaus maisto.
Tora padalinta į 54 dalis, pagal savaičių metuose skaičių taip, kad visas Toros skaitymas būtų užbaigtas per metus. O kiekviena dalis turi savo pavadinimą, paprastai pagal vieną iš žodžių, kuriais ji prasideda. Simchat-Tora šventė – tai diena, kai užbaigiamas metinis Toros skaitymo ciklas ir nuo pasakojimo apie pasaulio sukūrimą prasideda naujas ciklas.
Malda „Musaf“ sakoma per Šabatą, jauną mėnulį ir per šventes, minimas Toroje. Ji primena apie aukojimą „musaf“ („pridėtinį aukojimą“), kurį tomis dienomis aukojo Šventykloje.