kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir pasakė Kūrėjas Moše: Eikime kartu pas faraoną, nes Aš užkietinau jo širdį ir jo tarnų širdis, kad „padėti“ šiuos Savo ženklus jo viduje. (Šmot 10 – 1)
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום

פנימיות פרשת ויגש באור הקבלה והחסידות  

Vidinis savaitinės Toros dalies „Vajigaš“ aspektas kabalos ir chasidizmo šviesoje

ravas Davidas Egmonas

 
 
 

Uždaryti užduotį

 



Šioje savaitinėje Toros dalyje ateiname pasakojimo prie Josefą ir jo

brolius kulminacijos.

Dramatinis Jehudos ir Josefo susitikimas parodo mums teisingą santykį

tarp žmogaus ir jo artimo, ir taip pat atveria „Galutinio išsivadavimo“ pobūdį,

bei didelį ryšį tarp dvasinių pasaulių.

 

Savaitinės dalies įvykių seka.

Praėjusi savaitinė Toros dalis baigiasi dramatiniu Josefo,

didžiojo Egipto valdytojo, ir Jehudos, Jakovo sūnų lyderio, susitikimu,

ir konfliktu dėl, tariamai „apsivogusio“, Benjamino.

Gali iškilti klausimas:

Kodėl Josefas taip „keistai“ elgiasi su savo broliais?

Iš tikro, kaip Josefas patiria iš brolių penkių rūšių skriaudą,

taip jis ir atsilygina broliams labai svarbiu Toros principu:

„Dydis prieš dydį“...

 

Jehuda, „vyriausias (svarbiausias)“ tarp brolių,

yra pažadėjęs savo tėvui – Jakovui sugrąžinti Benjaminą gyvą ir sveiką.

Tuo tarpu Josefas, pats „apgaule“ sąlygojęs savo taurės vagystę,

nori sau „pasilikti“ Benjaminą.

Dar priedo Jehuda nežino,

kad Egipto valdytojas yra jo brolis Josefas.

Konfliktas pasiekia savo kulminaciją,

kurioje „atsiveria“ Josefas.

Po šio „atsivėrimo“ broliai lieka suglumę ir sugėdinti.

Tačiau Josefas juos nuramina ir sako,

kad jų „netinkamas poelgis“ buvo „grandiozinio“ Kūrėjo plano dalis.

Todėl Josefas skubina brolius kuo greičiau atvesti Jakovą į Egiptą.

Ir kai Jakovas sužino, kad jo mylimas sūnus gyvas,

po 22 metų „Jakovo siela atgyja“.

Taip Jakovas ir Josefas susitinka,

ir Josefas apgyvendina juos pačioje geriausioje Egipto vietoje – Gošene.

Taip pat Jakovas susitinka su faraonu ir palaimina jį,

o Josefas padaro visą Egiptą faraono „vergais“.

 

„Milžinų“ susitikimas ir Josefo „atsivėrimas“.

Daugelis midrašų aprašo šį dviejų brolių:

„Egipto valdytojo“ ir „Izraelio giminių lyderio“ susitikimą,

sukėlusį didelį triukšmą „aukštybėse“.

Jehuda sako Josefui:

„Tu –  kaip faraonas“ (Berešit 44 – 18).

Šiame pasakyme girdisi ir pripažinimas ir priekaištas.

Iš vienos pusės faraonas tuo metu buvo didžiausias pasaulyje valdytojas,

iš kitos, kai faraonas paėmė Sarą iš Abrahamo,

jis buvo iš viršaus nubaustas „raupsais“...

 

Ir kai Josefas pamato, kad įtampa pasiekė galutinę ribą,

jis sako: „Aš Josefas, ar dar gyvas mano tėvas“ (Berešit 45 – 3).

Midrašas pasakoja, kad po šių žodžių Josefo brolių sielos „paliko“ kūnus

ir pakilo į „aukštybes“.

Todėl Josefas buvo priverstas „švelninti toną“ ir sugrąžinti brolių sielas į kūnus.

 

Sugebėjimas tylėti.

Midrašai pasakoja, kad Josefas slėpė širdyje,

kad buvo brolių parduotas į vergiją.

Ravas Abrahamas Saba knygoje „Cror aMor“ rašo pagal midrašą,

kad Josefas slapčia paklausė Benjamino:

„Ką pasakė broliai tėvui, kai aš buvau prapuolęs?“

Benjaminas papasakojo Josefui,

kaip broliai parodė Jakovui kruvinus Josefo marškinius.

Tada Josefas sako Benjaminui,

kad jis buvo sučiuptas blogų žmonių.

Tačiau žmogus, nuvilkęs Josefui marškinius,

buvo sudraskytas liūto,

todėl marškiniai buvo kruvini,

o jo bendrai pardavė Josefą į vergiją.

Iš tikro Josefas parodo savo sugebėjimą tylėti ir saugoti brolių garbę,

gerai suprasdamas, kad visi šie įvykiai buvo „Kūrėjo plano dalis“.

 

„Šviesos“ atvėrimas.

Ši savaitinė dalis atveria mums „metodą“,

kaip galima santykiuose „tarp žmogaus ir žmogaus“ nugalėti sumaištį,

stresą ir beviltiškumą.

 

Iš tikro mes randamės teveto mėnesio pradžioje.

Šio mėnesio 10 dieną mes pasninkaujame dėl Šventyklos sugriovimo.

Žinome, Antros Šventyklos sugriovimo priežastis buvo „bepriežastinė neapykanta“.

Ši savaitinė dalis parodo mums šios ir beje daugelio kitų „problemų“ sprendimą.

Iš tikro išeitis iš šios situacijos viena:

savo „ego“ sumažinimas iki visiško anuliavimo.

Ir nors dalykas atrodo „paprastas“,

bet tai pats sunkiausias žmogaus pasiryžimas gyvenime,

ir tai visų „pasaulinių problemų“ sprendimas.

 

„Anuliavimąsis“, „atvėrimas“ ir „susijungimas“.

Išminčiai aiškina Jehudos kreipimąsi į Josefą:

„Minkštas tonas“ numaldo pyktį.

Ravas Kolonimus Epšteinas sako,

kad „pykčio numaldymas“ įmanomas tik tokiu būdu.

Todėl žmogus turi „nusileisti“ ir „sumažėti“ prieš savo draugą,

nors širdyje jis jaučiasi esąs nepalyginamai „aukštesnis“.

Iš tikro „blogio instinktas“ veikia,

 „išpūsdamas“ žmogaus puikybę ir išdidumą.

Tačiau, jei žmogui pavyksta „sumažinti“ save,

jis iškart pamato, kaip išsisprendžia visos jo problemos.

Lygiai taip atsitiko ir tarp Jehudos ir Josefo.

Kaip sako ravas Kolonimus,

Jehuda pajuto poreikį „priartėti“ ir „susijungti“ su Egipto valdytoju.

Todėl geriausias vaistas „susijungimui“ yra „galvos nulenkimas“.

 

„Galutinio išsivadavimo“ pradžia.

Pradžioje kalbėjome, kad savaitinė dalis kalba ne tik apie brolių santykius,

bet aprašo „Galutinio išsivadavimo“ požymius.

Tora sako, kad „Šventoji Šchina“ buvo pasitraukusi nuo Jakovo 22 metus,

nes toje vietoje, kur yra gedulas ir liūdesys,

negali būti „Dieviškumas“ (Šchina).

 

Iš tikro išminčiai mums aiškina,

kad pradžioje Jakovas, o paskui Jehuda pajuto,

jog Egipte yra „Išsigelbėjimas“.

Todėl Jehuda sako Josefui:

„Tu –  kaip faraonas“ (Berešit 44 – 18).

Žodis „faraonas“ ivrite reiškia „atvėrimą“.

Iš tikro antras „apipjaustymo sandorio“ veiksmas vadinasi „prija“ –

„atidengimas“ (פריע).

Šio žodžio šaknis yra artima žodžio „faraonas“ (פרעה) šakniai.

Taip pat egiptietiškas Josefo vardas – „Cafnat Paneach“ reiškia:

„Atveriantis paslaptis“.

 

Gilesniu požiūriu.

Pagal kabalos išmintį Jehuda reiškia sfirą „malchut“,

o Josefas – sfirą „jesod“.

Iš tikro „Galutinis Išsivadavimas“ – tai šių dviejų aspektų:

-        „malchut“ ir „jesod“,

-        Kūrėjo ir Šchinos,

-        „Dangaus“ ir Žemės“ dvasinis susijungimas,

atvedantis visą mūsų realybę prie „Galutinio Ištaisymo“ ir „Galutinio Išsivadavimo“.