kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
  • השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדין לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח. Dabar – čia, ateinančiais metais – Izraelio žemėje. Dabar – vergai, ateinančiais metais – laisvi. (Iš Pesacho Agados)
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום

פנימיות פרשת תצווה באור הקבלה והחסידות  

Vidinis savaitinės Toros dalies „Tecave“ aspektas kabalos ir chasidizmo šviesoje

ravas Davidas Egmonas

 
 
 

Uždaryti užduotį




Savaitinė dalis „Tecave“ atskleidžia mums ypatingą Moše vaidmenį,
ir jo „anuliavimosi potencialą“.
Šis „potencialas“ gali „susižadinti“ kiekviename iš mūsų,
ir sušvisti „paslėpta“ Menoros šviesa.


Įvadas.
Praeitoje Toros dalyje mokėmės apie „Aukojimus“,
kuriuos atnešė Izraelio sūnūs Miškano statybai,
ir apie nurodymus, kaip juos panaudoti.
Šioje savaitinėje dalyje Tora aprašo:
- Amžinos žvakės uždegimą Miškane,
- Arono paskyrimą Vyriausiu Kohenu,
- Vyriausio Koheno rūbų detales,
- „Urim“ ir „Tumim“ (ypatingų maldos atributų) įteikimą Vyriausiam Kohenui,
- Arono ir jo sūnų įšventinimo tvarką,
- Smilkalų aukuro pastatymą.


Šioje dalyje visai nepaminėtas Moše vardas.
Ši savaitinė dalis vienintelė Toroje,
pradedant nuo Moše gimimo knygoje Šmot,
kur nėra paminėtas Moše vardas.
Midrašas aiškina, kad po „Aukso Veršio“ nuodėmės,
Kūrėjas norėjo sunaikinti Izraelį.
Moše tada pasakė Kūrėjui:
„Ir dabar, atleisk jų nuodėmę, jei ne – ištrink mane iš savo knygos,
kurią parašei“ (Šmot 32 – 32).
Midrašas sako, kai Moše ištarė žodį:
„Ištrink mane“,
Kūrėjas išpildė jo prašymą.


Iš tikro Kūrėjas išpildo visus teisuolių žodžius,
net jei tie žodžiai nėra iki galo apgalvoti.
Todėl žmogui yra draudžiama keikti save,
net jei yra tam svari priežastis.
Matome, kad bendrai kiekvienas žmogus turi labai „filtruoti“ savo žodžius.


Moše vaidmuo.
Iš tikro norint tai suprasti,
mes turime labai įsižiūrėti į dvi savaitines dalis:
„Tecave“ ir „Ki Tisa“.
Kūrėjas sako Moše, jei tu nori,
kad Aš tave ištrinčiau iš Savo knygos,
tai Aš tave ištrinsiu iš Savo Toros dalies – „Tecave“,
tačiau ne iš tavo dalies – „Ki Tisa“.
Kaip galime suprasti,
kad viena dalis yra Kūrėjo, o kita – Moše?


Iš tikro savaitinė dalis „Ki Tisa“ išreiškia visą pagrindinį Moše,
Izraelio lyderio, darbą.
Pats pavadinimas „Ki tisa“ („Kai Suskaičiuosi“) iš tikro pažodžiui reiškia – „Kai Pakelsi“,
todėl Moše vaidmuo – „iškelti“ buvusius „Egipto vergus“ iki ‚Angeliško lygio“,
kad jie galėtų būtų verti „Amžinosios ir Dieviškos“ Kūrėjo Toros gavimui.
Todėl „Ki Tisa“ skaitosi, kaip Moše savaitinė dalis.
Tačiau dalyje „Tecave“ daugiausiai randame Kūrėjo nurodymus Kohenų įšventinimui ir jų atributų
padarymui, todėl „Tecave“ skaitosi, kaip „Kūrėjo dalis“.


„Noacho vandenų“ ištaisymas.
Išminčiai atskleidžia mums,
kad žodį „ištrink mane“ (מחני – „Macheni“),
kurį Moše sako Kūrėjui,
sudaro raidės (מי נח – „Mei Noach“).
Iš tikro šventasis Zoharas „Tvano vandenis“ vadina „Noacho vandenimis“.
Tačiau labai keista,
juk Noachas iš pirmo žvilgsnio išgelbėjo pasaulį.
Tada kodėl „Tvano vandenys“ vadinami,
su neigiama intencija, „Noacho vandenimis“?


Dalykas tas, kad Noachas neprašė Kūrėjo pasigailėjimo žmonijai.
Jis klusniai statė savo Arką,
tačiau už savo kartą neprašė taip,
kaip Moše „išprašė“ Kūrėjo pasigailėti Izraelį už „Aukso Veršio“ nuodėmę.
Todėl knyga Zohar aiškina,
kai Kūrėjas „uždeda“ kartai bausmę,
teisuolis gali šią bausmę panaikinti,
t.y. „išprašyti“ Kūrėjo.
Kaip būtent ir pasielgė Moše,
ištaisydamas Noacho neryžtingumą.


Menoros amžinumas.
Savaitinė dalis prasideda:
„Ir tu įsakyk Izraelio sūnums,
kad paimtų sau tyrą ir išspaustą (išplaktą,išmuštą) alyvuogių aliejų šviestuvui,
kad uždegti (pakelti) amžiną žvakę“ (Šmot 27- 20).


Iškyla klausimas,
Ką reiškia: „Uždegti amžiną žvakę“?
Juk po Šventyklos sugriovimo,
nebeliko jokių šventumo atributų,
todėl nebeliko ir Menoros?


Tačiau išminčiai sako mums, kad Chanukos žvakė,
kurią mes uždegame kiekvienais metais,
atitinka Menorą, kuri buvo Miškane ir paskui Šventykloje.
Ir čia yra dar gilesnė užuomina,
Šventasis Ari sako,
kad iš tikro Chanukos žvakės šviesa atitinka „paslėptą“ Menoros šviesą,
spinduliuojančią pasauliui šventumą iki „Galutinio Ištaisymo“.


„Iš burnos į burną“.
Išminčiai sako, kad dėl visiško savęs nusižeminimo ir anuliavimosi prieš Kūrėją,
Moše nusipelnė kalbėti su Kūrėju:
„Iš burnos į burną“ (Bemidbar 12 – 8).
Iš tikro dėl savo kuklumo ir Kūrėjos valios vykdymo,
ir tai pat dėl visiško savo asmeninių interesų atsisakymo,
Moše tampa „Iš tikimiausiu Kūrėjo tarnu“ ir „Kūrėjo burna“.
Tai pati aukščiausia pakopa,
kurią tik gali nusipelnyti žmogus.


Išvada.
Iš tikro kiekviename Izraelio (Tiesiai į Kūrėją) žmoguje,
rusena „Moše, mūsų mokytojo kibirkštis“.
Pagal Rambamą, kiekvienas iš mūsų galime pasiekti Moše pakopą.
Jei žmogui pavyksta visiškai anuliuoti savo egoizmą,
jame gali susižadinti „Moše kibirkštis“,
rodanti kelią į visišką „susiliejimą“ su Kūrėju.
ir suteikianti neapsakomą džiaugsmą, pilnumą, laimę ir amžinybę.