kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
  • השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדין לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח. Dabar – čia, ateinančiais metais – Izraelio žemėje. Dabar – vergai, ateinančiais metais – laisvi. (Iš Pesacho Agados)
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום

פנימיות פרשת ויקהל באור הקבלה והחסידות 

Vidinis savaitinės Toros dalies „Vajakhel“ aspektas kabalos ir chasidizmo šviesoje

ravas Davidas Egmonas

 
 
 

Uždaryti užduotį




Savaitinė dalis tęsia pasakojimą apie Miškano statybą
ir paaiškina ryšį tarp Miškano ir Šabato.
Šioje Toros dalyje atsiveria amžinoji jėga,
vienijanti Izraelio tautą,
kuri ištaiso visus trūkumus ir klaidas.


Savaitinės dalies įvykių seka.
Pradžioje Moše surenka Izraelį ir perduoda jam Kūrėjo žodžius apie Šabatą,
taip pat Moše pakviečia „protingos širdies“ žmones atlikti Miškano statybai reikalingus darbus.
Todėl Izraelis tai išgirdęs, uoliai imasi vykdyti Kūrėjo įsakymų,
ir kai aukojimų kiekis pasidaro pakankamas,
Moše pasako, kad Izraelis nustotų aukoti.
Taip pat Moše praneša, kad Kūrėjas Becalelio ir Aholivamo širdis „pripildė“ ypatinga išmintimi,
ir paskiria juos vadovauti Miškano statybos darbams.


Vienybės jėga.
Šioje savaitinėje dalyje Tora nori parodyti mums,
kokia svarbi Izraelio tarpe yra vienybė,
kaip individo, taip ir visos tautos atžvilgiu.
Iš tikro mes matome,
kaip sunku vienam žmogui nugalėti gyvenimo sunkumus.
Tai ypatingai atsiskleidžia, jei žmogus nori pakilti į „dvasines aukštumas“,
ir todėl įeina į pilną „kritimų“ ir „pakilimų“ dvasinį darbą.
Išminčiai parodo mums, kad žodis „Vajakhel“ (ויקהל) „Ir surinko“ turi tą pačią skaitinę reikšmę,
kaip ir žodis „Mikve“ (מקוה) – ritualinis apsiplovimas.
Iš tikro šių gematrijų tapatumas rodo,
kaip viso Izraelio susirinkimas gali „ištyrinti“ kiekvieną atskirą individą,
panašiai, kaip žmogų ištyrina pasinėrimas į „Mikvę“.


„Miškanas“ ir „Šabatas“.
Moše nori surinkti visą Izraelį, kad pastatytų Miškaną,
todėl tai yra aiškus įrodymas,
kad Kūrėjas atleido Izraeliui „Aukso Veršio“ nuodėmę,
ir vėl nori „būti Izraelio tarpe“.
Ir kadangi Moše parodo visus Miškano įstatymus,
pirmiausia jis primena įstatymą apie Šabatą.
Moše nori pabrėžti, kad nors ir Miškano statyba yra šventas dalykas,
tačiau nereikia galvoti, kad Miškano statyba gali vykti per Šabatą,
ir tuo „sumenkinti“, bei „išniekinti“ šventą dieną.
Iš tikro ir Miškanas, ir Šabatas yra priemonės,
galinčios žmogų surišti su „Dvasine Šaknimi“.
Šiandien, kai Miškanas ir Šventyklą yra „pasislėpę“ nuo mūsų,
su šventumu mus gali sujungti tik „Šabatas“.
Pabandykime pamatyti ir pajusti tą gilų ryšį,
kuris jungia Miškaną ir Šabatą.
Rabi Chajim ben Atar („Or aChajim“) sako,
kai Izraelis prasižengė „avoda zara“ – „Aukso Veršio“ (stabmeldystės) nuodėmei,
jis prasižengė visoms 613 Toros priedermėms,
tai reiškia visai Torai.
Kaip galima ištaisyti šią nuodėmę?
Atsakymas vienas:
Laikantis Šabato.
Išminčiai sako, kad tas kas laikosi Šabato,
vykdo visą Torą, t.y. visas 613 Toros priedermes.
Kaip parašyta Talmude (Šabatas 16):
„Kas laikosi Šabato, pagal Įstatytmą,
jam yra atleidžiama Enošo kartos „avoda zara“.
Toks iš tikro didelis šventumo potencialas slypi Šabate!


39 – ios darbų rūšys.
Iš 39 darbų rūšių, kurios buvo reikalingos Miškano pastatymui,
mes mokomės, kokios 39 darbų rūšys yra uždraustos per Šabatą.
Iš tikro per Šabatą yra uždraustas tik „kūrybinis“ darbas,
darbo, kuris gali būti nors ir labai sunkus, tačiau ne „kūrybinis“,
Tora per Šabatą nedraudžia.
Ir Miškano statybos metu buvo naudojamos 39 darbų rūšys,
kurias Tora apibrėžia, kaip „kūrybinius darbus“,
todėl, norint per Šabatą gauti šią didelę šviesą,
reikia labai išanalizuoti ir mokytis apie šių darbų rūšis.


Pasiruošimas Šabatui – „mintyse“.
Iš tikro yra visas įstatymų kodeksas – „Visas atskiras pasaulis“,
kaip žmogus turi pasiruošti Šabatui.
Įstatymas sako, kad reikia visos savaitės įvykius,
visas savaitės dienas mintyse paruošti Šabatui.
Išminčiai pasakė:
„Kas nedirbo Šabato išvakarėse, ką valgys per Šabatą?“ (Talmudas, Avoda Zara 77 – 1).
Ir jau pirmą dieną po Šabato – sekmadienį reikia ruoštis kitam Šabatui.
Todėl savaitės dienas vadiname:
Pirma Šabato (sudėtinė) diena,
Antra Šabato (sudėtinė) diena...
Iš tikro visos mintys ir visi veiksmai,
atliekami per savaitę,
turi būti sujungti su Šabatu.


„Papildoma siela” per Šabatą.
Vidinės Toros (kabalos) išminčiai sako,
kad siela turi penkias dalis.
Tačiau paprastai nagrinėjame tik tris sielos dalis:
- Nefeš,
- Ruach
- ir Nešama.
Parašyta šventajame Zohare:
„Izraelis, Tora ir Kūrėjas yra viena”.
Rabi iš Ružino sako, kad sielos dalis „Nešama” atitinka Kūrėją,
kaip parašyta, kad siela yra Kūrėjo dalis iš viršaus.
Sielos dalis „Nefeš” atitinka Izraelį žmogų,
o sielos dalis „Ruach“ atitinka Torą.
Matome, kad sielos dalis „Ruach“ sujungia Izraelio žmogų su Kūrėju.
Iš tikro, jei nebus Toros, tai bus panašu į stalą su dvejomis kojomis...
Todėl, kad stalas galėtų stovėti, t.y. normaliai funkcionuoti,
būtina trečia koja – „Tora“.
Iš tikro per Šabatą yra šios sielos dalies „Nešama“ visiškas atsivėrimas,
todėl per Šabatą sakoma, kad žmogus gauna „papildomą sielą“.
Paprastomis savaitės dienomis žmogus turi tik labai mažą sielos dalies „Nešamą“ dalį,
ir per Šabatą žmogus gauna pagrindinę „Nešamą“ dalį,
todėl visos Nešamos dalies gavimas ir yra vadinama „papildomos sielos“ gavimas.
Matome, kad paprastomis dienomis mūsų sąmonės suvokimas turi būti nukreiptas tik į šį „papildomą“ gavimą per Šabatą.


Išvada.
Iš tikro per Šabatą visas Izraelis pasidaro „indu“ Kūrėjo šviesai,
kaip parašyta:
„Ir padarys Man Šventovę, aš būsiu juose“ (Šmot 25 – 8),
kiekviename žmoguje.
Todėl kiekvienas turi pasiruošti šiam „šviesos priėmimui“ per Šabatą.
Tačiau pas atskirą žmogų nėra pakankamai jėgų priimti šią didelę Šabato šviesą,
todėl Moše surinko visą Izraelį ir perdavė jiems šią žinią,
kad tik bendrame „susijungime“ Izraelis pritrauks „Kūrėjo dalį iš viršaus“,
kurią gaus ir pajus kiekvienas individualiai.