kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
  • השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדין לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח. Dabar – čia, ateinančiais metais – Izraelio žemėje. Dabar – vergai, ateinančiais metais – laisvi. (Iš Pesacho Agados)
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום

פנימיות פרשת פקודי באור הקבלה והחסידות  

Vidinis savaitinės Toros dalies „Pkudei“ aspektas kabalos ir chasidizmo šviesoje

ravas Davidas Egmonas

 
 
 

Uždaryti užduotį




Su Miškano pastatymo džiaugsmu užbaigiame Toros knygą „Šmot“.
Iš tikro mumyse atsiveria dvasinė analizė,
kaip kiekvieną žmogų galima padaryti šventu „Kūrėjo Miškanu“.

Įvadas.
Šioje savaitinėje Toros dalyje yra suskaičiuojami visi paaukoti Miškanui aukojimai.
Taip pat žinome, kad Tora kalba tik apie  žmogų.
Ir kaip jau mokėmės,
kad „Miškanas“ simbolizuoja kiekvieną iš mūsų,
todėl kiekvienas turime pasižiūrėti ir „suskaičiuoti“,
kiek mes jau turime dvasinio: „aukso“, „sidabro“, vario...,
ir kiek dar trūksta „aukojimų“ Miškano – „Kūrėjo“ buvimo vietos statybai.


„Dydis prieš dydį“.
Savaitinė dalis prasideda žodžiu „Štai“ (Miškano suskaičiavimai).
Išminčiai sako,
kad žodis „Štai“ (אלה – Ele) Toroje reiškia naujo dalyko pradžią, ir seno paneigimą.
Iš tikro ši savaitinė Toros dalis atėjo paneigti „Aukso Veršio“ nuodėmę.
Tai išplaukia iš Toros principo: „Dydis prieš dydį“.
Matome, kad Izraelis, pasidavęs „Erev rav“ įtakai, pasakė:
„Štai“ (אלה – Ele) tavo dievai Izraeli“ (Šmot 32 – 4).

Ir dabar pagal principą „Dydis prieš dydį“  pasakyta:
„Štai“ (אלה – Ele) Miškano suskaičiavimai“.
Iš tikro Tora nori parodyti mums,
kad Kūrėjas atleido Izraeliui už „avoda zara“ žodį „Ele“,
ir dabar žodis „Ele“ reiškia Miškano statybą – „Dydis prieš dydį“ .

„Dangaus ir Žemės“ kūrimo užbaigimas.
Kai buvo užbaigta Miškano statyba parašyta:
„Ir pamatė Moše visą darbą (המלאכה – HaMelacha),
ir štai –  padarė jį. (Šmot 39 – 43).
Midraše „Psikta Rabati“ klausia:
Kodėl Toroje žodis „darbas“ yra parašytas su artikeliu (המלאכה – HaMelacha),
Kas tai per ypatingas „darbas“?
Ir atsako, kad iš tikro kalba eina apie „Dangaus ir Žemės“ kūrimo užbaigimą.
Knyga Zohar sako, kad Kūrėjas neužbaigė kūrimo,
bet paliko tai pabaigti Izraeliui („Isra – El“, nukreiptiems –  „Tiesiai į Kūrėją“).
Kaip knyga Zohar aiškina pranašo Ješaja žodžius,
kad Izraelis yra Kūrėjo „bendrininkas“ pasaulio kūrime.
Taip pat parašyta, kad Becalelis mokėjo „sujungti“ raides,
kuriomis paskui buvo sukurti „Dangus ir Žemė“.
Iš tikro kūrimo pradžia buvo „Pasakymu (kalba)“,
kaip parašyta: „Kūrėjo žodžiu buvo sukurtas Dangus“ (Tehilim 33 – 6).
Taip pat ir Miškano pastatymas buvo „Žodžiu“.
Ir kaip nuoroda į tai, kad šioje savaitinėje dalyje yra 18 kartų pasakyta:
„Kaip įsakė Kūrėjas Moše“.
Išminčiai sako, kad tai užuomina į žmogaus stubure esančių 18 slankstelių,
nes visa statyba vyko pagal Kūrėjo „Įsakymą“,
kaip Miškano, taip ir žmogaus.

Taip pat parašyta:
„Tą Dieną, pirmo mėnesio pirmą dieną buvo pastatytas Miškanas“ (Šmot 40 – 2).
Žodžiai „Ta Dieną“ čia lyg  „nereikalingi“,
tačiau išminčiai mums sako,
kad „Ta Diena“ buvo pirma Nisano,
ir pirma (po) Šabato diena (sekmadienis),
iš tikro tą dieną buvo pradėtas ir užbaigtas „Dangaus ir Žemės“ kūrimas.

Miškano „išardymas“ ir „sustatymas“.
Parašyta Midraše „Tanchuma“,
kad Moše per septynias Miškano pašventinimo dienas du kartus per dieną išardydavo ir surinkdavo Miškaną.
Kokią pamoką mes turime iš to pasidaryti savo „dvasiniame darbe“?
Admoras iš Slonim („Netivot Šalom“) sako,
kad šis „ardymas“ ir „statymas“ moko mus „dvasiniame darbe“ būti pasiruošus „visiškam išardymui“ – „kritimui“.
Iš tikro žmogus privalo nebijoti „visiško kritimo“ ir „nekristi“ į neviltį,
tačiau iš karto pradėti „naują statymą“ – „pakilimą“,
nors ir kelis kartus per dieną.
Taip pat žmogus turi pažinti savo „dvasinio Miškano detales“,
ir, reikalui esant, greitai viską „ištaisyti“,
bei „surinkti“ iš naujo.

Knygos „Šmot“ užbaigimas.
Ši savaitinė dalis užbaigia „Šmot“ knygą,
todėl apžvelkime trumpai visus pagrindinius šios knygos įvykius:
 - Jakovo 70 žmonių šeima „nusileidžia“ į Egiptą;
 - Egiptiečiai pavergia Izraelį;
 - Maža šeima tampa didele tauta, tačiau „vergų tauta“;
 - Šioje sunkioje aplinkoje gimsta Moše, Izraelio Išgelbėtojas;
 - Moše gauna iš Kūrėjo užduotį išvesti Izraelį iš Egipto;
 - 10 bausmių, kurias gauna faraonas ir egiptiečiai;
 - Išėjimas iš Egipto su dideliais „stebuklais“ ir „ženklais“;
 - Perėjimas per „Galutinę (Raudonąją) jūrą;
 - Iš dangaus krentanti „mana“ ir visur per dykumą lydintis šulinys;
 - Karas su Amaleku;
 - Didelis pasiruošimas „Toros Dovanojimui“;
 - „Toros Dovanojimas“ ant Sinajaus kalno;
 - „Aukso Veršio“ nuodėmė ir pirmų „Lentelių“ sudaužymas;
 - Nuodėmės išpirkimas „puse šekelio“ būdu ir antrų „Lentelių“ gavimas;
 - Miškano pastatymas ir pašventinimas.
Matome nuostabią ir didelę įvykių kaitą,
nuo vergovės – žemiausios būsenos,
iki „Toros Dovanojimo“ –  aukščiausio įvertinimo ir pasitikėjimo „taško“,
kurio tik gali nusipelnyti žmogus.

„Aukštutinė“ apsauga.
Savaitinė dalis užsibaigia:
„Kūrėjo debesis ant Miškano dieną,
ir ugnis bus naktį viso „Izraelio Namų“ akyse visose kelionėse“ (Šmot 40 – 38).
Čia Tora nori mums parodyti „dvasinio darbo“ specifiką.
Iš tikro, jei Izraelio žmogus „pasidaro šventu“,
t.y. pasiruošia tapti „Kūrėjo Miškanu“,
jis gauna iš Kūrėjo „Apsaugą“ ir dieną ir naktį.

Išminčiai sako, kad žodis „Šventas“ (קדוש – „Kadoš“)
ir žodis „Miškan“ (משכן) turi tą pačią skaitinę reikšmę.
Iš tikro kuo žmogus labiau pasiekia „Kadoš“ pakopą,
tuo jis labiau tampa Kūrėjo „Miškanu“.
Dabar galime suprasti išminčių pasakymą,
kad Kūrėjas norėjo „apsigyventi pas apatinius“.

Išvada.
Iš tikro Kūrėjas saugo žmogų „visose kelionėse“ į „Šventą Žemę“ – dvasingumą,
kurių, kaip vėliau sužinosime  yra 42.
Tai reiškia, kad Kūrėjas davė savo „Instrukciją“ – Torą,
kaip  iš savo siauro ir tamsaus egoistinio pasaulėlio –  „Egipto“,
visi galėtumėme  ateiti į „Dvasinį Izraelį“ – „Pažadėtąją Žemę“,
pilną šviesos, Kūrėjo meilės ir pilnumo.