kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • גדולה שימושה של תורה יותר מלימודה, שנאמר : פה אלישע בן שפט אשר יצק מים ע''י אליהו. "למד" לא נאמר אלא "יצק". ברכות ז ע''ב Toros (mokytojo) aptarnavimas didesnis už Toros mokymąsi, kaip pasakyta apie Eliša, kad „užpylė vandenį ant Elijahu (mokytojo) rankų“, nepasakyta „mokėsi“, bet „užpylė“. (Talmudas, Brachot 7-2)

פנימיות פרשת קדושים באור הקבלה והחסידות  

Vidinis savaitinės Toros dalies „Kdošim“ aspektas kabalos ir chasidizmo šviesoje

ravas Davidas Egmonas

 
 
 

Uždaryti užduotį




Savaitinė dalis mus moko apie šventumą,
t. y. kaip kiekvienas iš mūsų gali į savo gyvenimą pritraukti daugiau „šventumo šviesos“,
ir „įjungti“ ją bendrai visam Izraeliui.


Įvadas.
Viso mūsų dvasinio darbo esmė yra „susilieti“ su Kūrėju,
todėl savaitinė dalis moko mus,
kaip galima pasiekti šį išaukštintą tikslą.
Tris kartus šioje dalyje Tora kartoja:
„Būkite šventi, nes šventas Aš – Kūrėjas, jūsų Dievas“ (Vajikra 19 – 2).
„Pasišventinkite ir būkite šventi, nes Aš – Kūrėjas, jūsų Dievas“ (Vajikra 20 – 7).
„Ir būkite Man šventi, nes šventas Aš, jūsų Kūrėjas“ (Vajikra 20 – 26).

Iš tikro šią savaitinę dalį charakterizuoja du dalykai:
Trigubas įsakymas „būti šventais“.
Priedermių „Nedaryk“ rinkinys, t.y. Kūrėjo nurodymai,
kaip įsteigti tinkamą visuomenę „Pažadėtoje žemėje“.
Ir viską apibendrina pagrindinė Toros taisyklė (kaip tvirtina rabi Akiva):
„Mylėk savo artimą, kaip save patį“ (Vajikra 19 – 18).


Dovana – „Šventumas“.
Savo knygoje „Mesilat Ješarim“ („Tiesiųjų kelias“) Ramchalis aiškina,
kaip žmogus kyla „dvasiniais laiptais“,
kol pasiekia „Šventos Dvasios“ ir „Prisikėlimo iš numirusių“ pakopas.
Paskutinis dvasinis „laiptelis“, pagal rabi Pinchas ben Jajirą (Talmudas, Avoda Zara),
yra „Šventumo pakopa“.
Ramchalis rašo, kad „Šventumas“ reiškia,
kad žmogus turi būti „susiliejęs“ su Kūrėju visur ir kiekvieną akimirką:
visose savo veiksmuose,
kalbose,
ir mintyse.
Tačiau Ramchalis rašo, kad „šventumas“ nepriklauso vien tik nuo mūsų,
nes galiausiai tai yra Kūrėjo „Dovana“.
Iš tikro, kaip pasakė išminčiai:
„Žmogus turi „truputį“ paruošti save šventumui „apačioje“,
tada jam „daug“ yra duodama „iš Viršaus“ (Talmudas, Joma 39).
Mūsų uždavinys visomis savo jėgomis,
norais ir galimybėmis paruošti „indą“,
kurį Kūrėjas iškart pripildo „Dovana iš Viršaus“.


Šventumo „šaknis“.
Kai Tora įsako būti „šventais“, iškart eina nurodymas:
„Kiekvienas bijokite savo tėvo ir motinos“ (Vajikra 19 – 3).
Rabi Chaimas Atar („Or aChajim“) sako,
kad tėvo ir motinos baimė yra sąlyga šventumui.
Iš tikro, kai mes darome kokią tai priedermę „Apačioje“ – mūsų pasaulyje,
„Viršuje“ – dvasiniuose pasauliuose „susižadina“ priedermės „Šaknis“,
ir ant žmogaus „išsilieja“ šventumas.
Admoras iš Slonimo (Netivot Šalom) sako,
kai mes vykdome priedermę: „Gerbk tėvą ir motiną“,
dvasiniuose pasauliuose susižadina viršutinės „Chochma“ ir „Bina“,
ir „išlieja“ šviesą ant visų žmogaus savybių.
Iš tikro visi žinome, kaip sunku yra atlikti šią priedermę,
nes šios priedermės „sgula“ (privalumas) – ant žmogaus „išsiliejantis“ šventumas.

Taip pat kitas pasakymas atskleidžia dar vieną šventumo „sgula“:
„Ir saugokite Mano Šabatus“ (Vajikra 19 – 3).
Iš tikro „Šabato saugojimas“ – tai taip pat sąlyga viršutinei šventumo „Šakniai“,
ir kai mes paveikiame „Šaknį“,
tada „šakos“ iškart gauna šį poveikį.


Persvėrimas į „Nuopelnų pusę“.
Šioje Toros dalyje parašyta:
„Nedarykite neteisybės teisme, nepataikauk vargšui, ir neiškelk didžiūno vertės:
Teisingai teisk savo artimą“ (Vajikra19 – 15).
Išminčiai klausia (Talmudas, Sanhedrin 32 – 1):
Ką reiškia: „Teisingai teisk savo artimą“?
Ir atsako:
„Persverk savo artimą į :nuopelnų pusę“.
Baal Šem Tovas paaiškina šį dalyką.
Iš tikro, jei žmogus mato savo artimą darantį kokį tai prasižengimą,
net ir patį didžiausią ar „šlykščiausią“,
jis turi stengtis „persverti nusidėjėlį į nuopelnų pusę“.
Kaip tai padaryti?
Žmogus turi pateisinti savo artimą ir sakyti:
„žmogus yra labai stipriai apimtas blogio“,
arba „pas žmogų buvo netinkamas auklėjimas“,
arba „žmogaus prigimtis yra labai linkusi į nusikaltimus“,
arba „žmogus daro didelę klaidą, kurios paskui labai gailėsis“.
Ir panašiai...

Iš tikro šiame dalyke slypi didelis „gilumas“.
Baal Šem Tovas sako, jei mes matome pas savo artimą kokį tai trūkumą,
faktas yra tas, kad pas mane patį yra šis trūkumas, arba polinkis į jį...
Ir dar daugiau, yra žinoma, kad kiekvienas žmogus vienokiu ar kitokiu būdu prasižengia,
kaip pasakyta, kad nėra žmogaus žemėje, nedarančio nuodėmių.
Todėl iš tikro pirmiausia žmogus yra teisiamas „Viršuje“.
Kaip tai vyksta?
Kai „Viršuje“ nori nuteisti žmogų,
jam yra parodomas panašus prasižengimas, kurį atlieka jo artimas.
Ir jei žmogus teisia artimą ir „nepersveria jo į nuopelnų pusę“,
tokį „teismą“ paskui žmogus pats gauna iš „Viršaus“.
Išeina, kad žmogus nuteisia pats save!
Todėl Baal Šem Tovas sako,
kaip žmogus visada sau randa pasiteisinimą,
taip jis turi visada pateisinti ir savo artimą.


Išvada.
Išminčiai nurodo, kad šios savaitinės dalies pagrindinis akcentas yra „susibūrime (apsijungime)“.
Ir nors ši savaitinė dalis yra sąlyginai trumpa,
ir paprastai skaitoma su praėjusia dalimi „Acharei Mot“,
ji turi savyje didelį potencialą.
Kaip sako Admoras iš Gūro („Sfat Emet“),
kad žmogus gali nusipelnyti šventumo,
tik kai jis anuliuojasi prieš daugumą,
kai jis mato save neatskiriama Izraelio bendruomenės dalimi.
Todėl iš tikro labai svarbus „raktas“ į šventumą,
jei ne pas svarbiausias yra:
Viso Izraelio vienybė.