kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • כתוב: "אם ללצים הוא יליץ ולענוים יתן חן" (משלי ג, לד), יהודה אשלג – בעל הסולם, פרי חכם, אגרות קודש Parašyta: „Jei iš pašaipūnų Jis (Kūrėjas) šaipysis, tai nuolankiems duos malonę“ (Mišlei 3 – 34), (Baal Sulamas „Šventi laiškai“)

פנימיות פרשת פנחס באור הקבלה והחסידות  

Vidinis savaitinės Toros dalies „Pinchas“ aspektas kabalos ir chasidizmo šviesoje

ravas Davidas Egmonas

 
 
 

Uždaryti užduotį



Savaitinė Toros dalis „Pinchas“ pasakoja apie didelį užmokestį,
kurį gavo Pinchas už tai,
kad „pavydžiai“ sergėjo Toros idėją ir išgelbėjo Izraelį nuo neišvengiamos pražūties.
Ši dalis duoda mums užuominą,
kokį žmogus turi atlikti „dvasinį darbą“,
kad nepakliūtų į tuščių, bet labai pavojingų iliuzijų „pinkles“.


„Tobulas veiksmas“.
Pinchas padarė „pavydaus sergėjimo“ veiksmą ir turėjo visišką pasisekimą.
Tai buvo didelė naujovė,
Pinchaso įnešta į Toros įstatymų sergėjimą.
Iš tikro „pavydus sergėjimas“ yra labai pavojingas,
nes jis labai siejasi su fanatizmu ir kraujo praliejimu.
Matome, kad Pinchas atėjo ir nužudė Izraelio giminės vadą – kunigaikštį,
todėl jei Pinchaso veiksmai nebūtų visiškai būtini ir savalaikiai,
jis turėjo būti apkaltintas mirtina nuodėme – nužudymu.
Kaip įrodymas, kad Pinchaso veiksmai buvo teisingi,
Toroje yra įvardintas Pinchaso ginklas – „Ietis“ („Romach“ – רמח).
Žodžio „Ietis“ („Romach“ – רמח) gematrija yra 248.
Kaip žinome, kad Tora įsako žmogui atlikti 248 veiksmų – priedermių „Daryk“, todėl tai užuomina,
kad Pinchaso veiksmas buvo vienas iš 248 leistinų Toros veiksmų,
nes situacija buvo išskirtinė ir labai pavojinga.


Iš tikro visi Pinchaso veiksmai buvo tik „Dangaus Vardu“.
Ir tai buvo bausmė už pačią nuodėmę,
visai „neliečiant“ Izraelio giminės kunigaikščio esmės.
Todėl praėjusioje Toros dalyje,
kur yra aprašytas Pinchaso veiksmas,
visai nepaminėta,
kas padarė šią „bjaurią ir akiplėšišką“ nuodėmę.


Iš tikro žmogus, padaręs tokį „kraujo praliejimo“ veiksmą,
kurį padarė Pinchas,
turi būti tobulas visą savo gyvenimą.
Pinchasui pasisekė visą gyvenimą būti absoliučiai „švariu“,
ir kaip žinome, jis sustabdė epidemiją,
prasidėjusią dėl „bjauraus“ ištvirkimo tautoje.
Todėl, kaip užmokestį,
Kūrėjas davė jam „amžiną koheno statusą“.
Yra žinoma, kad pagal Halachą (Praktinį Įstatymą),
jei žmogus nusižengė praliedamas kraują,
jis jau negali turėti „koheno statuso“.


Tačiau čia matome išskirtinį atvejį:
Kūrėjas „mato“ žmogaus širdies polinkius ir teisia visiškai teisingu teismu.
Ir todėl Pinchas, būdamas iš tėvo pusės – levitas,
gauna „koheno statusą“,
ir dar „amžiną“.
Čia matome, koks iš tikro yra Pinchaso veiksmo svarbumas.


„Ugnis prieš ugnį“.
Kai Pinchas gimė, (netyrumo) Angelas Sam galvojo,
kad jis turės dalį Pinchase.
Iš tikro žinome,
kad „sitra achra“ (netyra pusė) visada stengiasi „prilipti“ prie „aukštų“ sielų,
nes jos turi „daug šviesos“.
Ir iš tikro Pichaso motina buvo Potielio,
„avoda zara“ (stabmeldžių) šventiko, dukra.
Ji ruošdavo gyvulius skirtus „avoda zara“ aukojimams,
todėl Angelas Satan galvojo,
kad jis turės „savo dalį“ jos vaike – Pinchase.


Iš tikro išminčiai sakė, kad Pinchas atėjo ištaisyti tos nuodėmės,
kurią padarė Nadavas ir Aviju,
atnešdami „eš zara“ (svetimą ugnį) į Miškaną.
Todėl Pinchaso veiksmai,
kurie taip pat buvo iš „ugnies“ pusės,
turėjo būti labai apgalvoti, šaltakraujiški ir be jokio skubotumo.
Pinchas tą ir padarė,
jis ramiai įėjo į Šimono giminės vado palapinę,
ir be jokios pykčio atliko tai,
kas pridera, kad sustabdyti šią beprotybę.
Todėl Pinchas „šventa ugnimi“ ištaisė tą „svetimą ugnį“,
kuria nusidėjo Arono koheno sūnūs Nadavas ir Aviju.


Pinchaso „Ieties“ („Romach“ – רמח) paslaptis.
Jau kalbėjome apie tai,
kad Toroje Pinchaso ginklas pavartotas įdomiu žodžiu:
„Ietis“ („Romach“ – רמח).
Knyga Zohar atskleidžia vidinę šio žodžio paslaptį.
Ten parašyta, kad „Mirties angelo“ rankoje yra raidė „Mem“ (מ),
ir jam reikia prijungti kitas dvi raides „Vav“ (ו) ir „Tav“ (ת),
kad gautųsi žodis „Mirtis“ („Mavet“ מות),
kaip jis padarė su Chava (Ieva).


Knyga Zohar rašo, kai Pinchas pamatė,
kad raidė „Mem“ sklando virš Izraelio sūnų galvų,
jis paėmė raides „Reiš“ (ר) ir „Chet“ (ח) sujungė su raide „Mem“ (מ),
kad gautųsi žodis „Romach“ (Ietis רמח),
ir pasakė „Šma Izrael“,
kuri taip pat turi 248 žodžius.
Taip Pinchasui gavosi ginklas prieš Angelą Satan.
Tuo ginklu Pinchas vėl sugrąžino „Šchiną“ (Dievišką Buvimą) į Izraelį,
kuri buvo pasitraukusi nuo Izraelio dėl Baal Peoro (šlykštaus „avoda zara“ ritualo) degradacijos.


„Vaizduotės jėga“.
Po Pinchaso poelgio parašyta:
Ir kalbėjo Kūrėjas Moše sakydamas:
„Užpulk medus ir išmušk juos“ (Bemidbar 25 – 16).
Tora sako, kad reikia atkeršyti medams.
Tačiau apie kokį kerštą kalba Tora?
Ir kad tai suprasti,
turime įsižiūrėti į „vidinę Toros pusę“.


Žodio „Medas“ („Midjan“ מדיין) šaknis yra gimininga žodžiui „Vaizduotė“ (דמיון „Dimjon“).
Kiekvienas žinome, kas yra vaizduotė,
kokią ji turi didelę „statomą“ ir „griaunamą“ jėga.
Iš tikro mes turime naudoti vaizduotę tam,
kad priartėti prie šventumo ir saugotis „tvirkinančios“ jos įtakos.


Kaip sako rabis Nachmanas iš Breclavo,
kad mūsų kartos „blogio instinkto“ vardas yra:
„Vaizduotės potencialas“ (Koach aMedame כח המדמה).
kuris piešia žmogui visokius „tuščius ir dažniausiai nepadorius paveikslus“.
Todėl mūsų karta turi labai saugotis šio griaunančio „potencialo“.


Išvada.
Iš tikro kalbėdami apie raides,
sudarančias mūsų realybę,
mes nekalbame apie mistiką.
Kaip sako Baal Sulamas,
kad vienintelis blogis su jo „realiais“ ir „įsivaizduojamais“ vaizdiniais yra mūsų egoizmas,
o vienintelis gėris yra Toros jėgos pagalba šio egoizmo panaudojimas sąlygojimui.
Tegul Pinchaso jėga padeda mus atlikti šį uždavinį.
Amen.