kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • כתוב: "אם ללצים הוא יליץ ולענוים יתן חן" (משלי ג, לד), יהודה אשלג – בעל הסולם, פרי חכם, אגרות קודש Parašyta: „Jei iš pašaipūnų Jis (Kūrėjas) šaipysis, tai nuolankiems duos malonę“ (Mišlei 3 – 34), (Baal Sulamas „Šventi laiškai“)

פנימיות פרשת מטות באור הקבלה והחסידות  

Vidinis savaitinės Toros dalies „Matot“ aspektas kabalos ir chasidizmo šviesoje

ravas Davidas Egmonas

 
 
 

Uždaryti užduotį



Savaitinė dalis parodo teisingo pasirinkimo svarbumą,
ir atskleidžia pas žmogų esančias jėgas,
kaip jų pagalba kiekvieną akimirką galima nukreipti save į „gerą“ pusę.


Savaitinės Toros dalies įvykių eiga.
Moše supranta, kad jo, kaip tautos lyderio, misija baigiasi,
todėl jis ruošia Izraelį toliau tęsti kelią,
įėjimui į „Pažadėtą Žemę“.
Čia sutinkame vienintelę vietą Toroje,
kur Moše tiesiogiai kreipiasi į giminės vadus,
ir stiprina jų autoritetą.
Iš „vidinės Toros“ pusės Moše sužadina mumyse „genties vadų potencialą“,
taip pat skatina būti atsargiems,
duodant pažadą ar įsipareigojimą,
ir iš vis labai „filtruoti“ savo kalbas.


Toliau Tora pasakoja apie karą su medais,
kurio ištakos aprašytos praėjusioje Toros dalyje.
Kariuomenės vadu paskiriamas kohenas Pinchas ben Eleazaras,
kuris pasirenka po 1000 karių iš kiekvienos Izraelio giminės.
Iš tikro šiame kare Izraelis sunaikina penkis Medijos karalius,
ir taip savo seną priešą Bilamą ben Beorą.
Izraelis kare pasigrobia iš mediečių daug turto,
tačiau Moše pyksta už tai,
kad kariai taip pat parsiveda namo belaisves medietes.
Moše primena Izraeliui,
kad medietės Bilamo įsakymu tvirkino Izraelį šlykščiais Peoro „avoda zara“ (stabmeldystės) ritualais, ir paskui Izraelį ištiko epidemija.


Taip pat Izraelis gauna įsakymus,
kaip reikia „ištyrinti“ iš karo pasiimtus trofėjinius indus,
ir kaip elgtis su kare įgytu turtu.
Savaitinė dalis baigiasi Reuveno,
Gado ir pusės Menašės giminių prašymu gauti žemes ne Izraelio žemėje,
o kitoje Jordano pusėje.
Moše subara šias dvi gimines, tačiau įsako,
jeigu jos padės likusiam Izraeliui užimti „Pažadėtą žemę“,
tada šios giminės galės gyventi kitoje Jordano pusėje.


Dovana – „turtai“.
Kai dvi su puse Izraelio giminės panoro apsigyventi ne Izraelio žemėje,
išminčiai pasakė, kad šis prašymas lietė jų turtus.
Iš tikro šios giminės buvo labai turtingos,
todėl nutarė „atsiskirti“ nuo savo brolių ir apsigyventi ne Izraelyje.
Iš tikro šie žmonės labai praturtėjo,
nes jie kare su Medija prisiplėšė daug turtų,
tačiau būtent šios giminės pirmos ir išėjo į tremtį.


Midraše Tanchuma parašyta:
„Kūrėjas sukūrė pasaulyje tris dovanas:
Išmintį, heroizmą ir turtus.
Jei kas nusipelno vienos dovanos, nusipelno ir kitų...“
Tai reiškia, kad žmogus vienos iš šių dovanos dėka gali nusipelnyti ir kitų.
Ir viskas priklauso nuo „vidinio“ šios dovanos vertinimo,
jei žmogus, nusipelnęs kokios tai iš šių trijų dovanų galvoja,
jog šią dovaną jis gavo iš Kūrėjo,
kad galėtų geriau ir pilniau eiti Kūrėjo keliu,
tada žmogus nusipelno ir likusių dviejų dovanų.
Tačiau, jei žmogus klysta ir mano,
kad ši dovana skirta jo „asmeniniam naudojimui“ ,
tada parašyta:
„Šios dovanos gali būti iš žmogaus atimtos“.
Kaip matome, kad Reuveno, Gado ir pusė Menašė giminės pirmosios išėjo į tremtį.
Iš tikro viskas priklauso nuo mūsų pasirinkimo.


Dvasinė šaknis.
Šventasis Ari knygoje „Likutim“ aiškina,
kodėl šios giminės „atstūmė“ pačios save ir neįėjo į Izraelį.
Šventose knygose parašyta,
kad žmogaus likimas labai priklauso nuo tos minties,
kuri buvo pas tėvus prieš jų gimimą.
Ari rašo, kad pas Jakovą Reuveno, Gado ir Menašė tėvą,
sueities prieš jų gimimą metų,
buvo visai kitos, „netinkamos“ mintys.
Iš tikro, kai Jakovas nuėjo miegoti su Reuveno motina Lėja,
jis galvojo, kad tai Rachelė.
Taip gimė Reuvenas, kuris netapo pirmgimiu,
ir kuris „atsisakė“ gyventi Izraelyje.


Kas liečia Gadą,
kai Rachelė „davė“ Jakovui savo tarnaitę Bilhą,
ji atsiklausė pas Jakovą leidimo,
tačiau Lėja, kai atvedė Jakovui Zilpą, Gado motiną,
padarė tai neatsiklaususi,
todėl Jakovas galvojo, kad miega su Lėja.
Taip „susipainiojo“ ir Gado likimas.


Menašės motina buvo Josefo žmona Asnat.
Asnat buvo Dinos duktė,
kuri gimė, kai ją išprievartavo karaliaus sūnus Šchemas.
Iš tikro Menašės likimas buvo „supainiotas“ tik iš dalies,
nes tik viena „pusė“ iš Dinos buvo nešvarume,
todėl tik pusė Menašės giminė pareiškė norą gyventi už Izraelio ribų.


Vyriausio Koheno karūna.
Iš tikro pasirinkimas visada yra mūsų rankose.
Midraše „Tanchuma“ parašyta,
kai Izraelis išėjo į karą su Medija,
ten buvęs Bilamas savo burtais padarė taip,
kad Izraelis visai negalėjo „prisiliesti“ prie medų.
Tada Pinchas iškėlė vyriausio koheno karūną,
kurioje buvo įrašytas Kūrėjo vardas,
ir visi priešai krito negyvi...
Matome, Pinchaso tikėjimo Kūrėjo žodžiu stiprumą ir teisingą pasirinkimą.


Išvada.

Svarbu pajusti, kad kiekviename iš mūsų yra „giminės vadas“,
kuris vadovauja man „iš vidaus“,
todėl jei vadovausimės šiomis „šventomis jėgomis“,
visi mūsų „vidiniai“ priešai kris negyvi.