• כתוב: "אם ללצים הוא יליץ ולענוים יתן חן" (משלי ג, לד), יהודה אשלג – בעל הסולם, פרי חכם, אגרות קודש Parašyta: „Jei iš pašaipūnų Jis (Kūrėjas) šaipysis, tai nuolankiems duos malonę“ (Mišlei 3 – 34), (Baal Sulamas „Šventi laiškai“)

פנימיות פרשת מסעי באור הקבלה והחסידות  

Vidinis savaitinės Toros dalies Masei aspektas kabalos ir chasidizmo šviesoje

ravas Davidas Egmonas

Savaitinė dalis apžvelgia,
kaip „Kūrėjo programa“ 40 metų veda Izraelį metų po dykumą,
kad surinkti ten nukritusias „šventumo kibirkštis“.

Savaitinės Toros dalies įvykių eiga.
Savaitinė dalis užbaigia Toros knygą „Bemidbar“ ir aprašo 42 „kelionės atkarpas“,
kurias praėjo Izraelis iš Egipto į „Pažadėtą žemę“.
Paskui Izraelis gauna iš Kūrėjo įsakymą išvaryti visas tautas,
gyvenančias būsimoje Izraelio žemėje ir išnaikiti visus,
ten gyvenančių tautų „avoda zara“ (stabmeldystės) reikmenis.
Kiekviena giminė meta burtus ir užima atitinkamą teritoriją.
Dar Izraelis gauna papildomą įsakymą:
Paskirti miestus levitams, ir įsteigti šešis miestus,
kur galėtų pabėgti ir pasislėpti nuo keršto kiekvienas,
kuris netyčia užmušė žmogų.
Taip pat aprašyti įstatymai,
liečiantys žmogaus nužudymą.
Galiausiai Celafhado dukterų dėka priimamas įstatymas,
kad žemės paveldėjimas negali pereiti į kitą giminę.

42 „stotelės“.
Jau kalbėjome, kad dėl „žvalgų“ nuodėmės Izraelis buvo nubaustas 40 metų klaidžioti po dykumą,
kol išmirs visa karta, padariusi šią nuodėmę.
Ir iškyla klausimas:
Kokią prasmę turi šios 42 „stotelės“?
Juk iš tikro Izraeliui nereikėjo dykumoje klaidžioti ir ieškoti maisto ar vandens,
nes viską Kūrėjas buvo paruošęs „iš viršaus“:
„Mirjam šulinys“, ėjęs paskui Izraelį,
ir 40 metų iš dangaus kritusi „mana“.
Iš tikro tauta galėjo „palaukti“ vienoje vietoje 40 metų,
o ne klaidžioti „42 stoteles“.
Kodėl Kūrėjas „pasirūpino“,
kad izraelis atliktų šias 42 „kelionės atkarpas“?

Ir kaip jau ne kartą sakėme,
kad Tora nėra istorinis pasakojimas.
Iš tikro „vidinė Tora“ parodo mums,
kaip mes turime praeti 42 „sielos išsityrinimo atkarpas“,
kad pasiekti galutinį tikslą „dvasingumą“ – Izraelio žemę.

Mūsų „kelionės“.
Pirmiausia įsižiūrėkime į Baal Šem Tovo žodžius:
„Visos 42 kelionės yra pas kiekvieną žmogų nuo jo gimimo iki mirties“.
Iš tikro žmogaus gimimas,
bei išėjimas iš mamos įsčių – „Tai išėjimas iš Egipto“,
nes kūdikis preina „siaurą“ vietą.
Žodis „Egiptas“ (מצרים „Micraim“) ivrite kyla iš šaknies „Siauras“ (צר „Car“).
Taip kiekvienas iš mūsų pradeda savo „asmeninę kelionę“,
kol pasiekia 42 – tą stotelę, Izraelį – „Dvasinį pasaulį“.
Ir kiekvienas žmogus savo gynenime praeina visas „42 stoteles“,
kaip Izraelis praėjo šioje savaitinėje dalyje.
Kaip ir užbaigia Baal Šem Tovas:
„Iš tikro Toroje aprašytos šios „kelionės“,
kad parodyti Izraelio sūnui „tiesų kelią“,
kuriuo jis galėtų eiti visas gyvenimo dienas“ (Baal Šem Tovas „Apie Torą“).

Skaičius „42“ („Mem Bet“ (מב) vardas).
„Vidinės Toros“ (Kabalos) išmintis atskleidžia „Mem Bet“ vardo reikšmę.
Tai „pakilimo“ vardas,
sudarytas iš 42 raidžių,
visų žinomas iš maldos „Ana beKoach“.
Šią maldą, sudarytą iš 42 žodžių,
po Šventyklos sugriovimo įsteigė tana rabi Nechonja be Hakana.
Tačiau tai ne vienintelė malda,
turinti 42 „švento vardo“ žodžius.
Pateiksime dar keletą šio „paslaptingo vardo“ pavyzdžių:
„Šma Izrael“ pirmoji dalis taip pat sudaryta iš 42 žodžių.
„Kadišo“ pirmi 7 žodžiai yra sudaryti iš 6 raidžių, viso 42 raidės ir t. t.
Iš tikro šis paslaptingas kabalistinis vardas,
įgalinantis dvasinį pakilimą „užkoduotas“ daugelyje vietų.

„Šventų kibikščių“ analizė.
Išminčiai sako, kad žmonių,
identifikuojančių save kaip „Izrael“ (Izrael – „tiesiai į Kūrėją) uždavinys yra surinkti visas,
po „indų sudužimo“ nukritusias kibirkštis.
Tačiau daugelis iš šių „kibirkščių“ nukrito į „sitrą achrą“ (netyras jėgas),
kurios labai stipriai laiko šias „kibirkštis“.
Todėl Kūrėjas išvedė Izraelį į 42 „keliones“ atitinkančias šventą vardą „Mem Bet“,
kad Izraelis galėtų „išplėšti“ iš „sitros achros“ burnos šias kibirkštis.
Šį darbą per visą istoriją ir iki dabar atlieka teisuoliai,
todėl dabar aiškėja Izraelio tautos kelionių per visą žmonijos istoriją prasmė.

„Kelionių“ nustatymas.
Kalbama, kad Izraelis turėjo visas 42 „Keliones“ praeiti per 3 dienas,
ir iškart užbaigti ištaisymą, bei įeiti į Izraelio žemę.
Tačiau Izraelis nusidėjo,
ir už bausmę jo klaidžiojimas „išsitęsė“ į 40 metų.
Iš tikro visos žmogaus „kelionės“ yra nustatomos pagal tai,
kokį „indą“ (pasiruošimą ištaisymui) žmogus gali pateikti.
Kaip parašyta:
„Jūs nustatote Mane“ (Malachi 3 – 8).
Tai reikškia, kad pats žmogus pagal savo mintis,
žodžius ir veiksmus nustato „kelionės“ ilgumą ir pobūdį.
Matome, kad pats žmogus nustato savo „kelionę“.

„Kokybinis pokytis“.
Jau sakėme, kad „Mem Bet“ vardas gali „pakelti“ žmogų iš klipot („nešvarumo“) į „dvasininį“ šventumo ir tobulumo pasaulį.
Taip pat šis vardas padeda „kibirkščių“ analizei.
Kalbėjome, kad ištaisymo „kelionės“ pobūdį nustato pats žmogus savo mintimis,
kalba ir veiksmais.
Todėl iš tikro dvasinis progresas yra tik mūsų rankose.
Parašyta midraše „Tanchuma“:
„Iš tikro dykuma ateityje taps „gyvenama vieta“ ,
o „gyvenama vieta“ taps dykuma.
Iš čia išminčiai sako,
kad ateityje „Galutiniame Ištaisyme“ Kūrėjas „praves“ Izraelį per tas pačias 42 „kelionės atkarpas“.
Ir tuo metu dykuma pasidarys „žydinčiu sodu“,
o gyvenamos vietos taps „tuščiomis dykumomis“.

Išvada.
Iš tikro žmogus pagal savo „dvasinį progresą“,
gali pamatyti ir pajausti savo sieloje,
kad ankstesnės „verdančio gyvenimo“ klipot vietos,
praėjus atitinkamą „Mem Bet“ kelionės „atkarpą – ištaisymą“,
tampa „duščia dykyne“.
Ir tos vietos, kurios buvo „užtemdytos“ mano egoizmo ir atrodė, kaip dykuma,
po „dvasinės metamorfozės“ tampa „žydinčiu sodu“.