kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • תקעו בחדש שופר בכסה ליום חגנו: תהלים פא' ד Pūskite šį mėnesį Šofarą savo laiku („uždengtą“) šventės dieną. (Tehilim 81 – 4)
  • Gerų ir saldžių metų!
  • !שנה טובה ומתוקה
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום

פנימיות פרשת ראה באור הקבלה והחסידות  

Vidinis savaitinės Toros dalies „Ree“ aspektas kabalos ir chasidizmo šviesoje

ravas Davidas Egmonas

 
 
 

Uždaryti užduotį



Savaitinė dalis „Ree“ („Žiūrėk“) moko mus „dvasinio matymo“,
ir leidžia mums pajusti tikrą mūsų esmę,
t. y. pasijusti „Karaliaus vaikais“.
Šis „matymas“ įgalina mus pamatyti Kūrėjo vienybę visuose pasaulio įvykiuose:
„Palaimimuose“ ir „Prakeikimuose“


„Matymo jėga“.
Savaitinė dalis prasideda žoždžiu „Ree“ – „Žiūrėk“ (ראה) ir sutelkia mus į „dvasinio matymo“ potencialą.
Paklauskime savęs keletą klausimų:
Ar teisingai mes naudojame mūsų gebėjimą matyti?
Ar žiūrime naujienas per televizorių?
Ar matome realų gyvenimą?
Kaip iš tikro pamatyti „teigiamą“ mus supančio pasaulio paveikslą?
Kokiu „dažniu“ reikia „nustatyti“ mūsų akis?
Kaip visuose gyvenimo įvykiuose „pamatyti“ tik palaiminimą?
Ar tas paveikslas, kurį mes kiekvieną dieną matome yra „tikras“?


Išminčiai mums atsako, kad iš tikro žmogus mato „nuo vieno pasaulio galo iki kito“.
Problema yra ta, kad žmogus „nesuvokia“ viso paveikslo,
kurį jam pateikia sugebėjimas matyti.
Iš tikro mes ‚suvokiame“ tik labai mažą dalį realybės,
kurią mes matome, tik labai siaurą „perspektyvą‘.
Žmogus visai „nekreipia“ dėmesio į aplink jį vykstančius dalykus,
paparastai žmogaus „galva“ yra kitoje „vietoje“.


Iš tikro žmogus gali skaityti ištisus knygos (šventos knygos) puslapius,
ir būti šių pulapių „viduje“,
bet jo mintys tuo metu bus kitur,
ir jis nesuvoks tikos žodžių reikšmės.
Todėl šioje savaitinėje dalyje Moše ragina „Įsižiūrėti“ į mus supančią realybę,
ir prisiminti, kad Kūrėjas visada „rodo“ mus pasaulį „nuo pradžios iki pabaigos“.
Tik reikia teisingai pagal Torą „suderinti“ savo „matymo dažnį“.
Šio „dažnio“ teisingas derinimas vadinasi „nežiūrėjimas į netinkamus dalykus“
Iš tikro,kad „suderinti“ akis „dvasiniam dažniui“,
yra visa eilė draudžiamų įstatymų,
kurie apsaugo akis nuo „dvasinio matymo“ kanalų užsikimšimo.
Taip kaip šioje Toros dalyje yra išvardinti draudžiami naudoti maistui gyvūnai,
„užkemšantys“ žmogaus širdies kanalus nuo teisingo realybės suvokimo,
taip ir įstatymai, draudiantys žiūrėti į „netinkamus (nepadorius)“ dalykus,
apsaugo mus nuo „dieviško matymo“ sugadinimo.


„Tobulas“ matymas.
Pabandykime suprasti, kas yra tobulas matymas,
„Karaliaus sūnaus“ matymas.
Tobulas matymas – tai pamatyti,
kaip visi daiktai, gyvūnai ir žmonės yra susiję vienas su kitu.
Iš tikro prie šio tobulo matymo Izraelio sūnūs buvo „atėję“,
kai Kūrėjas davė Torą ant Sinajaus kalno.
Apie tai parašyta:
„Ir visa tauta mato balsus“ (Šmot 20 – 14).
Iš tikro tada Izraelis pasiekė tokią pakopą,
kai pamatė „garso“ šaknį, tada nebelika skirtumo tarp „garso“ir „vaizdo“.
Visa realybė buvo absoličioje vienybėje.
Ir jei ne Iztarlio nuodėmės,
šis gebėjimas būtų likęs žmonijai amžiams.


Matyti „kiekvieną dieną“.
Savaitinė dalis prasideda:
„Žiūrėk („Ree“ – ראה) šiandien Aš duodu tau palaiminimą ir prakeikimą“ (Dvarim 11 – 26).
Žodis „šiandien“ rodo, kad Tora yra amžinas dalykas,
ir kiekvieną mūsų „liečia“ visada, kiekvieną dieną.
Kaip sako išminčiai,
kad kiekvieną dieną girdisi „Balsas“ nuo Sinajaus kalno,
kviečiantis mus „dvasinam darbui“.
Šis „Balsas“ ragina mus kiekvieną dieną „pamatyti“ ypatingą Kūrėjo kreipimąsi į mus,
ar „blogose situacijose“ ar „gerose“,
ir paskatinti dvasiniam „judesiui“.
Iš tikro kiekvieną situaciją mes galime „pamatyti“ ir įvertinti pagal tai,
kas vadovauja visoms „situacijoms“.


„Palaiminimas“ ir „prakeikimas“ priklauso nuo pasirinkimo – „ką matyti“.
Iš tikro kokią realybę mes matome?
Kas iš tikro yra „blogis“ir kas – „gėris“?
Savaitnė dalis išvardina „nešvarius“ paukščius,
kuriuos draudžiama valgyti.
Parašyta: „Šių paukščių nevalgykite: erelio, grifo, jūrų erelio, peslio, sakalo... (Dvarim 14 – 12, 13).
Pagal vidinį šių dalykų aiškinimą,
kiekvienas draudžiamas valgyti paukštis atitinka mūsų „sugadintas“ savybes.
Vienas iš draudžiamų valgymui paukščių yra peslys.
„Peslys“ ivritu yra „Raa“ (ראה),
šio paukščio pavadinimas atitinka mūsų savaitinės dalies pavadinimą.
Baal Šem Tovas rašo apie šio paukščio vardą aiškinimą Talmude (Chulin):
pavadinimas „Raa“ („Matantis“) reiškia,
kad šis paukštis stovi Babilone ir mato „dvėselieną“ Izraelyje.
Tai tie žmonės, kurie yra Babilone (בבל),
Babilone – reiškia „susipainioję“ (בלבול),
(žodžio „Babilonas“ šaknis gimininga šakniai „Susipainiojęs“)
nes jų sąmonė „paskendusi“ blogyje („sitra achra“ – netyroje pusėje),
ir mato „pažeidimus“ ir „dvėselieną“ Izraelyje.
„Izraelis“ (Tiesiai į Kūrėją) – tai tie kiekvienos kartos teisuoliai.
Apie mūsų kartą parašyta:
„Vargas jiems, sakantiems „blogiui“ – gėris“,
o „gėriui“ – blogis“,
skaitantiems „tamsą“ – „šviesa“,
o „šviesą“ – „tamsa“,
skaitantiems „kartumą“ – „saldumu“,
o „saldumą“ – „kartumu“ (Ješaja 5 – 20).


Išvada.
Nebūkime, kaip tas paukštis,
matantis didelę mūsų kartos degradaciją,
ir sakantis „šiesai“ – „tamsa“, o „tamsai“ – „šviesa“.
Nematykime Toros draudimus, kaip anachronizmą,
praradusį savo aktualumą.
Pabandykime iš lėto nuimti „miglą“ nuo mūsų akių,
ir pamatyti „vidinės Toros“ žavesį.
Savaitinė Toros dalis „Ree“ duoda jėgų šiam „teisingam matymui“.